Gaminiai su briliantais

Brangakmeniai – tai gamtoje randami mineralai, išsiskiriantys savo grožiu ir retumu. Jie nuo neatmenamų laikų užburia žmogų paslaptingu švytėjimu, mirgėjimu, skleidžiama šiluma ir nesuprantama traukos jėga. Jie minimi visuose seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose. Sanskrito literatūroje (Vl a.pr.Kr.) rašoma apie devynis brangakmenius: rubiną, deimantą, perlą, koralą, cirkoną, safyrą, rytų topazą, katės akį ir smaragdą. Manyta, kad iš šių akmenų pagaminti papuošalai turėjo talismano paskirtį. Brangakmeniai kasami ir apdirbami jau labai seniai. Archeologiniai radiniai rodo, kad jau viduriniajame akmens amžiuje buvo domimasi brangiaisiais akmenimis. Geri jų žinovai buvo graikai ir bizantiečiai. Tai rodo pirmieji gerai išsilaikę užrašai. Europoje dėmesys brangakmeniams sustiprėjo XV- XVl amžiuje, vystantis prekybai bei mokslui. Ypatingą vietą tarp brangakmenių užėmė Baltijos jūros gintaras.

Apie briliantus yra sukurta begalė legendų ir mitų – nuo deimantų slėnių saugomų gyvačių iki paslaptingų briliantų suteikiamų galių. Briliantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti maždaug prieš 3000 metų Indijoje, kur jie buvo vertinami dėl savo savybės išskaidyti šviesą. Viduramžiais briliantai kurį laiką buvo naudojami medicininiams tikslams. Taip ankstyvaisiais viduramžiais naudodamasis briliantais nesėkmingai bandė gydytis popiežius Klementas. Briliantų populiarumas viduramžiais augo ir dėl atrastų didelių deimantų, pvz., „Mėlynosios vilties“. Vėliau didesnis dėmesys būdavo skiriamas brilianto vertei, negu jo mistinėms galiomis. Siekdami apsaugoti kasyklas nuo vagysčių jų savininkai skleidė gandus, kad neapdirbti deimantai yra nuodingi. Šiomis dienomis, briliantai naudojami kaip brangakmeniai papuošalams arba kaip talismanai, turintys mistinių galių. Iki šiol Indija išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal deimantų apdirbimą.

Kiekvieną akmenį apdirbant, transportuojant ir ypač kas dieną nešiojant kaip papuošalą, reikalinga tinkama priežiūra. Ji priklauso nuo brangakmenio cheminių bei fizinių savybių. Gerai prižiūrint, akmenys išlieka tvirti ilgą laiką. Nesilaikant brangakmenių priežiūros nurodymų, pastarieji gali pakeisti išvaizdą, kokybę, blogiausiu atveju gali sunykti pats akmuo. Ypač brangakmeniams pavojingi stiprūs smūgiai, nudėvėjimas ir ekstremalios sąlygos (karštis, šaltis, saulės spinduliavimas, aktyvūs chemikalai ir reagentai). Brangakmeniai valomi muiluotu vandeniu, garais.

Brangakmeniai klasifikuojami pagal A.Fersmaną ir M.Bauerį į:

1. Pirmąją grupę, kuri savo ruožtu skirstoma į klases:
1.1. Pirmoji klasė – deimantas, rubinas, safyras, smaragdas, aleksandritas, taurusis
špinelis ir euklazas.
1.2. Antroji klasė- topazas, akvamarinas, berilas, raudonasis turmalinas,
almandinas, taurusis opalas, cirkonis ir kiti.
1.3. Trečioji klasė- granatas, turkis, kalnų krištolas ir kiti.
2. Antrąją grupę, kuriai priklauso apdailos akmenys, nelaikytini brangakmeniais.
3. Trečiąją grupę- tai perlas, gintaras, koralas, agatas ir kiti.

Sintetiniai akmenys nepriskiriami brangakmeniams. Jie gaunami lydant sprogstančiųjų dujų liepsnoje įvairias miltelių pavidalo medžiagas, pridedant metalų oksidų, aušinant leidžiama susikristalizuoti. Sintetinių akmenų cheminė sudėtis , sandara, spalva ir kitos savybės yra tokios pat kaip natūralių, dėl to juos sunku atskirti nuo tikrųjų brangakmenių. Natūralūs ir sintetiniai akmenys naudojami auksinių, sidabrinių, platininių ir kitų dirbinių papuošimui. Juvelyrinių dirbinių gamyboje dar naudojama: stiklas, ragas, plastmasė. Stiklas – tai bespalvis ir spalvotas krištolas. Kad padidinti stiklo blizgesį ir šviesos žaismą, jo apačia padengiama sidabro amalgama. Meninių mažos formos juvelyrinių dirbinių gamybai naudojamas ragas, dramblio kaulas, jūrų vėplio iltys ir naminių gyvulių kaulai.

Tradicinės briliantų formos:

  • Round – apvalus briliantas, kurį sudaro 57 arba 58 briaunos
  • Oval – ovalo formos
  • Marquise – Ovalo, nusmailėjančiais galais formos. Karaliaus Liudviko XIV užsakymu sukurta forma markizei De Pompadur
  • Pear – kriaušės formos
  • Emerald – stačiakampio formos
  • Princess – kvadrato formos
  • Radiant – kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais
  • Asscher – aštuonkampio formos

Sutinkami įmantrių formų briliantai:

  • Heart – širdelės forma
  • Butterfly – drugelio forma
  • 21Cn – XXI amžius ir kt.

Brangakmenių klasifikacijoje vartojami sutrumpinimai:

• IF Be jokių pažeidimų, net ir žiūrint per 10 kartų didinančią lupą
• VVS Atskiri, per lupą sunkiai įžiūrimi intarpai ir defektai.
• VS Tik per lupą įžiūrimi intarpai ir defektai.
• SI Maži intarpai ir defektai, pastebimi be lupos.
• P1 Gausūs intarpai ir defektai, tačiau sunkiai pastebimi plika akimi.
• P2 Gausūs intarpai ir defektai, matomi plika akimi ir slopinantys
blizgesį.
• P3 Tanki intarpų ir defektų sankaupa, labai slopinanti blizgesį.

Spalvos:

B – mėlyna
BG – mėlynai žalia
GB – žaliai mėlyna
G – žalia
GY- žaliai geltona
YG – geltonai žalia
Y – geltona
YR – geltonai raudona
RY – raudonai geltona
R – raudona
RP – raudonai purpurinė
PR – -purpuro raudonumo
P – purpurinė
PB – purpuro mėlynumo
BP – mėlynai purpurinė